Vejas

Foje

salta cia kaip ir ju akyse


ir tamsu cia tarp musu visu


as atsimenu saules dienas


giedra dangu ir meiles rankas


man koktu nuo bereiksmiu veidu


man koktu nuo beprasmiu kalbu


mes gyvenam lyg zaidziam lyg ne


norim skristi bet liekam dugne





as atsimenu dideli veja


as matau ta beprotiska auksti


as atsimenu atvira erdve


as matau kaip mes skridom su pauksciais





pasakyk ar tu dziaugsma jauti


kai gatve nezinia kur eini


kai rukai ir be skaiciaus geri


ka tai keicia tu vel tik zaidi





tu mane ekrane pamatai


tu zinai negirdziu ka sakai


jeigu nori prakalbint mane


pabandyk susitikti sapne