Dar Ilgai

Foje

zydincios pievos


begalinis dangus


ten kur baigiasi zvaigzdes


ten kur musu nebus


nenutylancios dainos


aukso upemis plauks


tiktai ten kur jos teka


musu niekas nelauks


dar dar ilgai


dar dar ilgai


dar dar ilgai


dar dar ilgai





istiestos rankos


atlapoti langai


bet dar tukstacius metu


tai ne musu namai


visos purvinos mintys


visi zodziai tusti


mums neleis ten sugrizti


kol nebusim laisvi





tol kol melas patenkins


ir tave ir mane


mes kentesim ir degsim


siame pragare