Man atrodo laikas sukt ið ðito kelio
Kur apgavo vakar ir apgaus rytoj
Kur net medþiai pakelës nelinki gero
Kur paliksi vienas mirtinoj kovoj
Negirdëti juoko negirdëti verksmo
Tiktai vëjas kaukia ausyse
Nëra laimës meilës gërio dþiaugsmo
Neapykanta skausmas akyse
Man atrodo laikas spjaut á ðità purvà
Ir ieðkoti tyro bëganèio vandens
Laikas su ðaknim iðrauti dvasios skurdà
Ir gyvent tylëjimu rudens
Að matau kaþkur toli jau auðta rytas
Tokios saulës niekada dar nemaèiau
èia ðalia naktis juoda ir meilë iðvaryta
Nori su manim suspëti eik greièiau
