Jie

Airija

Jie jie nori kalbëti uþ mus


Jie pavertë mûsø namus





Tuðèiais


Jie neþino kur mûsø tiesa


Mums sesë - naktis jiems - diena


Balta





Dabar jie laukia mûsø klaidø


O mes neðam ant savo peèiø


Sparnus


Nors jie sudegino mûsø rankas


Bet mes turim dar savo dainas


Tikras





Nors miræs tavo gilus vandenynas


Ir tavo rankos nusviræ prie kojø


Bet mintys kyla aukðtyn lyg paukðèiai


Gyvena laisvai kaip vëjas laukinis