Gelezine Sirdis

Andrius Mamontovas

pagaliau prieðaky namai


tu paèiu laiku pakliuvai èionai


geleþine ðirdie gal tu per ilgai


tolimø þvaigþdþiø dulkes ragavai





tu gyvenai kaþkur uþ debesø


á tave tai labai panaðu


tu neþiûrëjai atgal tik pirmyn


netikëjai kad gráði þemyn





ðiandien eilinë diena ten kur tu buvai


bet kur tu esi viskas atvirkðèiai


visos þvaigþdës tau danguje nakties


viskas ið pradþiø ðiandien prasidës





sidabriniai sparnai kuriuos pirkai


pakëlë tave per aukðtai


ir buvo jau per vëlu kai supratai


tau neskirta gyventi lengvai





dabar viskas bus kitaip


viskas bus kitaip bent jau taip manai


geleþine ðirdie tu tikrai ilgai


tolimø þvaigþdþiø dulkes ragavai





tu gyvenai kaþkur uþ debesø


á tave tai labai panaðu


tu neþiûrëjai atgal tik pirmyn


netikëjai kad gráði þemyn





sidabriniai sparnai kuriuos pirkai


pakëlë tave per aukðtai


ir buvo jau per vëlu kai supratai


tau neskirta gyventi lengvai